„ Imagination is the eye of the soul. “
Na štai, dar viena knyga dedu į lentyną kaip perskaitytą. Super 
Tai labai įdomi knyga, daug pikantiškų nuogų detalių, tačiau priešingai nei ankstesnė mano skaityta knyga “14.99? €” visiškai nevulgari. Tai visiškai skirtingos istorijos (savaip aišku susįjusios) apie 6 porų tarpusavio santykius.
Kaip turbūt jau pastebėjote, pastaruoju metu labai daug skaitau. Net nebaigęs skaityti vienos knygos, jau ieškausi kitos. Taip ir šį kartą, dar nebaigęs skaityti Frederic Beigbeder “14.99 €”, parduotuvėje akys nukrypo ties vienos, gan įdomios knygos - Robin Sharma “Vienuolis, kuris pardavė Ferrarį”.
Knygą nėra kokia naujiena ir ko gero daug kam žinoma. Nors pačią knygą aš skaitau pirmą kartą, tačiau visą tai, kas ten parašytą - jau esu skaitęs.
Tos pačios tiesos, tie patys pavyzdžiai… Kartais pagalvojau, kad tai plagiatas. Ši knyga yra labai artima Bodo Schafer “Kelias į finansinę laisvę”, bei “Nugalėtojų principai”. Mano nuostabai, ten perteikiami žodis į žodį tie patys veiksmingi lyderiavimo metodai, tos pačios “rytų išmintys”. Skirtumas tas, kad Robin Sharma visą tai pateikė kaip dviejų žmonių dialogą (visa knyga, tai yra dviejų žmonių pašnekesiai) ir daug kas yra neakcentuojama (čia jau Bodo Schafer pranašumas).
Knygą rekomenduoju ir tiems, kurie skaitė Bodo Schafer “Kelias į finansinę laisvę” ir tiems, kurios jos neskaitė. Skaičiusiems, tai bus gera proga viską prisiminti ir pasisemti dar naujų panašių žinių (jų tikrai yra), o neskaičiusiems - tai bus gan neblogas įvadas.
Kaip sakiau, knyga kartojasi, tad didelių įspūdžių nepaliko.
“Rašau šią knygą tam, kad mane atleistų iš darbo. Jei pats išeičiau negaučiau kompensacijos. Turiu pats nupjauti šaką, ant kurios tupi mano gyvenimo gerovė. Mano laisvė vardu bedarbio pašalpa. Verčiau tegu mane atleidžia įmonė, o ne gyvenimas”
Taip intriguojančiai prasideda šis romanas. Tai pasakojimas apie vieną menininką kuris dirbo reklamos agentūroje. Čia pasakojimas apie menininko mastymą, gyvenimą, paliktą nėščią moterį, koką, kekšes, reklamos gudrybes ir apie mus - mus reklamos įkaitus.
“Mirtis yra vienintelis susitikimas, neužfiksuotas jūsų darbų planavimo knygelėje”.
Knygoje daug vulgarių pasisakymų, daug apnuogintų pasakojimų, daug cinizmo. Ji sunkiai skaitoma, tačiau išlieka įdomi iki paskutinio puslapio. Rekomenduoju šią knygą perskaityti tiems, kurie nebijo aukščiau išvardintų tiesų.
Ar žinote, kad milijonieriais ne gimstama, o tampama? Arba, kad nepriklausomai kiek uždirbate - Jūs esate potencialūs milijonieriai Neįtikėtina ar ne?
Bodo Schafer, kaip jis pats rašo - buvo advokato sūnus, kurio tėvas padėdavo vargšams teikdamas nemokamas teisines konsultacijas. Jau tada jis suprato, kad nepriteklius tai ne jam. Per gana trumpą laiką - jis tapo milijonieriumi ir dabar savo patirtimi dalijasi su Jumis.
“Kelias į finansinę laisvę”, bei “Nugalėtojų principai” - tai didžiulės motyvaciją ugdančios knygos. Jame paprastais sakiniais paaiškinamos kaip taupyti, sutaupyti, investuoti, parduoti save, tapti geriausiu, pasiekti neįtikėtinų rezultatų.
Spencer Johnson „Kas paėmė mano sūrį?“ - tokią knygą prieš keletą valandų aptikau vienoje interneto svetainėje prekiaujančioje knygomis.
Tai pasakojimas apie 4 veikėjus, 2 peliukus - Šniukšt ir Greitai, bei 2 žmogeliukus - Oi ir Ai, kaip jie skirtingai žiūrėjo į pokyčius gyvenime. Sūris - čia vaizduoja santykius, darbą, materialinę gerovę - tai kas mūsų gyvenime yra svarbu ir prie ko mes esame labai prisirišę.
„Kartais mes elgiamės kaip Šmukšt - kuris staigiai užuodžia pokyčius.
Kartais kaip Greitai - kuris veikia nedelsdamas.
Kartais kaip Ai - kuris neigia pokyčius ir nenori jų matyti, nes mano, kad jie nieko gero neatneš, o kartais kaip Oi - kuris laikui bėgant pamato pokyčių naudą ir išmoksta prie jų prisitaikyti.
Nesvarbu, kuris is šių veikėjų bebūtume, mes visi turime kažką bendra: mums reikia nepasiklysti labirinte ir sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių.“
Gal kadanors kitą kart Pagaliau! Pagaliau įveiktas kalbos barjeras!
Dabar galiu lankytis tiek prancūzų, tiek japonų tinklapiuose. Galiu susirašinėti su rusų ar vokiečių gražuolėmis ir nepergyventi dėl to, kad nemoku tos šalies kalbos.
Google Translator – perversmas IT pasaulyje!
Šiuo metu dar tobulinamas, tačiau jau ir dabar puikiai veikiantis Google Translator suteikia galimybę NEMOKAMAI išsiversti ištįsus tekstus iš anglų į 11 skirtingų kalbų ir atvirkščiai. Tačiau ar viskas taip gražu kaip atrodo? Apie tai ir pašnekėsime…
Šiuo straipsniu aš šiek tiek paišdykausiu . Pažadu, kad nenukentės nei vienas serveris. Tik parodysiu, kaip nereiktu daryti (iš programuotojo pusės)
Dažnas šiuolaikiškas žmogus, susipažinęs su nauju busimu draugu, nori sužinoti apie jį viską. Nepasitikėjimas, savisaugos instinktas – atveda mus į Google pasaulį.
Įvedate to žmogaus vardą ir pavardę (raktas „Vardas Pavardė“ (kabutėse)) ir štai turite šiokių tokių rezultatų (aišku reikia žmogų bent šiek tiek pažinoti, kad iš jų atrinktumėte visus bendrapavardžius). Jau žinote jo pomėgius, pasiekimus, galbūt net jo darbovietę.
Įvedate to žmogaus telefono numerį – ir žinote kokius jis skelbimus dėjo, ką pardavinėjo ar kuo vertėsi.
Neįtikėtina, tačiau tiek prieš kelerius metus, tiek ir dabar Googlėje galima rasti kai kurių žmonių asmens kodus. Anksčiau kai kurie universitetai skelbdavo sesijų rezultatus šalia prirašydami Vardą, Pavardę ir asmens kodą, o liūdniausia būdavo tai, kad tokie skelbimai būdavo pasiekiami internetu ir tik laiko klausimas ar Google suindeksuos juos ar ne.
Jei Google negali rasti asmens kodo, tai gal aš galiu atspėti pats? Kokia tikimybė man tai padaryti kaip tik ir aptarsime.
Savo senąjame HP turėjau šiuos „lines“ - manau kiekvienam būtina perskaityti. Tikrai geras
Lines, act one:
Really, this world of ours, the scheme of things as they
call it, is quite intolerable. That’s why I want the moon,
or happiness, or eternal life - something, in fact, that
may sound crazy, but which isn’t of this world.
Men die; and they are not happy.
© 2006 Tadas Kvedaras